Patarimai ir maršrutai

Atostogos Kroatijoje. Važiuojame automobiliu
Atostogos Kroatijoje. Važiuojame automobiliu

Ne paslaptis, kad šis kraštas traukia lietuvius. Net sunku pasakyti kodėl. Prisipažinsiu, kad seniau į šį kraštą aš žiūrėjau gana skeptiškai. Na, ir ko ten visi važiuoja? Kelias neartimas. Kainos nemažos. Žmonių minios. Bet vis tik vieną kartą nuvažiavus, Kroatija mane sužavėjo. Ir dabar, jei kyla noras praleisti atostogas prie jūros, mintis būna – Kroatija. Galiu pasakyti, kas mane ten žavi. Visų pirma pati jūra – jos skaidrumas, švarumas. Ten  įdomu nardyti. Žavi visi tie pakrantės miesteliai, menantys ne vieną šimtmetį. Žavi ir patys kroatai, nors ir išlepinti turistų, bet vis tiek besišypsantys ir visada pasiruošę tau padėti. Na, ir aišku, turizmo sektorius, kuris tikrai puikiai išvystytas ir kelionė po šią šalį retai kada sukelia stresines situacijas. Šiame straipsnyje nesidalinsiu įspūdžiais, čia rasite tik praktinius patarimus kaip ten nuvažiuoti, kur važiuoti, kur gyventi ir panašiai. Tiesiog praktiniai patarimai važiuojantiems pirmą kartą.

 


Ruošiamės kelionei
 

Kaip jau minėjau aukščiau, kelionei į Kroatiją daug ruoštis nereikia. Praktiškai visur pajūryje bus gražu. O ir su gyvenamosiomis vietomis nebus sunku. Galybė kempingų ar privačių namų, siūlančių kambarius ar apartamentus. Nenuostabu, Kroatiją mėgsta daug keliautojų. Turistai čia lankosi jau ne vieną dešimtmetį, todėl ir servisas išvystytas. Pats sezono pikas būna nuo liepos iki rugpjūčio vidurio, bet ir tada nerezervavus nakvynės, ją susirasti nesunku. Ir jei pas vienus nuomotojus nebus vietos, kaip taisyklė jie susiskambins su savo kolegomis ir jums pasiūlys nakvynę kitur. Daug turistų taip ir važiuoja, niekur nerezervavę, o nakvynės ieško vietoje, įvertindami situaciją gyvai, kuri dažnai skiriasi nuo aprašytos internete. Bet vis dėl to pačios geriausios vietos būna išgraibstomos iš anksto ir, jei jūs ruošiatės vienoje vietoje apsistoti ilgiau, turbūt naudingiau būtų rezervuoti gyvenamą vietą iš anksto. Konkrečias vietas aptarsiu vėliau. Dabar gi galima paminėti keletą puslapių, siūlančių nuomos paslaugas Kroatijoje. Aišku, google pilna informacijos. Man patogiausi būtų šie puslapiai: www.direct-croatia.com/ croatia.hr/en-GB/Homepage . Skaitantiems rusiškai galiu pasiūlyti neblogą forumą, kuriame galima rasti daug patarimų, įspūdžių, pasiūlymų: forum.horvatia-tour.ru/. Planuojant kelionę, pravers ir Kroatijos automobilistų klubo informacija apie Kroatijos kelius – www.hak.hr/en. Na jau turbūt metas į kelionę.
 


Kelionė į Kroatiją ir iš Kroatijos namo
 

Didžiausios diskusijos tarp keliautojų kyla per kur geriau važiuoti. Keliai faktiškai du: per Slovakiją ir Vengriją arba per Čekiją, Austriją ir Slovėniją. Panagrinėsime abu variantus.


Kelias per Slovakiją ir Vengriją
Šis kelias yra kiek trumpesnis kilometrų atžvilgiu, bet turbūt ilgesnis laiko prasme. Visų pirma mano patarimas būtų, kad jei tik yra galimybė, kelionę reikia pradėti jau kur nors Lenkijoje. Tai yra nelėkti akis išdegus link Kroatijos, o kelionę iki jos prailginti keliomis dienomis ir sustoti ką nors aplankyti pakeliui. Keliaujant šiuo maršrutu galima stabtelti Krokuvoje, Tatrų kalnuose, Budapešte ar prie Balatono ežero. Čia tik viršūnėlės, pakeliui galima rasti ir dar daug daug įdomaus. Na, o kelią per Slovakiją, Vengriją reikia rinktis visų pirma tiems, kurie ruošiasi aplankyti Plitvicos nacionalinį parką ir tiems, kurie važiuoja į pietinį Kroatijos pajūrį. Per Lenkiją tokiu atveju važiuojama labai paprastai: Varšuva, paskui E67 keliu pro Piotrkow Trybunalski iki Katowice. Paskui autostrada A4 iki Krokuvos (mokamas kelias). Nuo Krokuvos E77 keliu iki Chyzne. Daugiau apie mokamus kelius Lenkijoje ir kuro kainas galite sužinoti čia.

 

Slovakijoje yra mokamos autostrados, bet važiuojant link Budapešto tų atkarpų yra labai nedaug ir jas galima apvažiuoti. Važiuojama E77 keliu pro Ružomberoką iki Banska Bystrica. Paskui R1 (jei už kelius mokėta) arba 69 keliu iki Zvolen. Nuo ten važiuoti E77 keliu iki Vengrijos sienos (Sahy perėja). Apie Slovakijos mokamus kelius ir kuro kainas galite sužinoti.
 

Vengrijoje reikia įsigyti e-vinjetę. Autostrada iki Kroatijos nuvažiuosite greitai ir patogiai. Važiuokite toliau E77 keliu iki Budapešto priemiesčių. Toliau, jei neužsuksite į Budapeštą, važiuokite aplinkeliu iki M7 autostrados. Ji jus nuves iki Kroatijos sienos. Neskubantiems ir norintiems, galima nuvažiuoti  ir iki Balatono ežero. Daugiau informacijos apie mokamus kelius ir kuro kainas.
 

Kroatijoje reikia važiuoti autostrada iki Zagrebo. Paskui, kas važiuoja link jūros, važiuoti autostrada A1 (čia galioja važiuojantiems į pietinę ar centrinę Kroatijos dalį). Kas važiuoja iki Plitvicos nac. parko važiuoti iki Karlovac miesto, po to sukti į vietinį 1 kelią. Informacija apie važiavimą Kroatijoje.


Važiuojantiems šiuo maršrutu ir pakeliui niekur nestojant nakvynę reiktų planuoti arba Lenkijoje prieš pat Slovakijos sieną, arba jau įvažiavus į Slovakiją. Sunkiausias kelias būtų Lenkijoje iki Varšuvos, paskui bus greitkelis (nesenai suremontuotas), o nuo Katovicų ir autostrada. Nuo Krokuvos iki pat Vengrijos sienos autostradų nebus, bus tik trumpi greitkelių ruožai. Ir, nors kelias per Slovakiją ir gana apkrautas, jus lydės gana gražūs vaizdai. Vengrijoje iki Budapešto autostrados nebus, bet nuo Budapešto – puiki autostrada. Važiuojant taip ir nakvojant kur nors Lenkijos pabaigoje ar Slovakijos pradžioje, jau antros kelionės dienos vakare jūs būsite šalia Plitvicos ežerų ar net Kroatijos pajūryje.

 

 

Kelias per Čekiją, Austriją, Slovėniją
Lenkijoje rekomenduojame iki Katovicų važiuoti taip pat. Paskui A1 keliu iki pat Čekijos. Ten 1 keliu važiuoti iki Brno (bus mokamo kelio atkarpų). Nuo Brno 52 keliu iki Mikulov, kur jau įvažiuojame į Austriją. Daugiau informacijos apie važiavimą Čekijoje.

 

Austrijoje važiavimas labai paprastas: važiuojame iki Vienos keliu A5. Toliau autostrada A2 iki Grazo ir iki Slovėnijos autostrada A9. Daugiau informacijos apie važiavimą Austrijoje.
 

Slovėnijoje irgi daug sukinėtis neteks (priminsiu, čia informacija skubantiems). Beveik per visą Slovėniją pravažiuosite autostrada A1. Važiuojantiems Į Istros pusiasalį reikia važiuoti iki pat pajūrio, Koper miestelio, ten teks įvažiuoti į paprastą 11 kelią. Juo ir pasieksite Kroatijos sieną. Važiuojantiems žemiau, Kroatijoje autostrada A1 važiuosite  trumpiau, iki Postojna miestelio. Toliau 6 keliu iki Kroatijos sienos. Daugiau informacijos apie važiavimą Slovėnijoje.
 

Sunkiausia atkarpa vėl gi bus iki Varšuvos. Toliau jau faktiškai vien greitkeliai ir autostrados. Važiuojantiems ir pakeliui niekur sustoti neplanuojantiems, rekomenduoju nakvynės ieškotis Čekijoje, šalia Austrijos sienos (Pavyzdžiui Mikulov miestelyje, kur tikrai gausu motelių).


Tai tik du nuvykimo ten pavyzdžiai. Tikrai galima rasti ir kitų kelių, užsukant į jus dominčius objektus. Planuojantiems į vietą vykti be nakvynių galima rinktis tikriausiai greičiausią kelią nuo Varšuvos važiuoti link Berlyno (dabar Lenkijoje autostrada nuo Varšuvos iki pat Vokietijos), paskui greitaisiais Vokietijos autobanais iki Miuncheno, paskui Per Linzą iki Grazo. Yra mėgėjų keltis iš Klaipėdos iki Kylio, taip aplenkiama Lenkiją. Variantų nemažai, kiekvienas gali pasirinkti sau. Aš paprastai į priekį važiuoju vienu keliu, gryžtu kitu. Taip ir pamatau daugiau ir važiuoti įdomiau.
 


Atostogaujame Kroatijoje.
 

Kroatija gal ir nedidelė šalis, bet pajūrio turi labai daug. Sunku per vieną kelionę aprėpti visą šalį. Rekomenduočiau pasirinkti vieną regioną, apsistoti ten ir poilsį derinti su pažinimo džiaugsmais. Nes vien tik važiavimas išvargins, o vis tik didžiausias džiaugsmas Kroatijoje bus jūra. Vis dėlto norintiems pamatyti visą Kroatiją pasirinkimas vienas. Važiuoti vadinama Adrijos magistrale. Tai pats gražiausias kelias, kokiu man teko važiuoti. Nuo pat Kroatijos šiaurės iki Dubrovniko Kroatijos pietuose šis negreitas, bet tikrai gražus kelias vingiuoja šalia Adrijos jūros pro visus gražiausius Kroatijos miestus. Važiuojant bet kada galima sustoti ir išsimaudyti jūroje, dažnai bus miestų, kuriuose bus galima pasivaikščioti, apsipirkti ar apsinakvoti. Na, o kas nenori visas atostogas praleisti ant ratų, kiek plačiau apžvelgsime tris sąlygines Kroatijos vietas: Šiaurinė Kroatija, Vidurio Kroatija ir Pietinė Kroatija.

 

 

Šiaurinė Kroatija
Šiam regionui priskyriau visų pirma Istros pusiasalį. Apie jį keliautojų nuomonės dažnai kardinaliai skiriasi. Vieni sako, kad tai pats geriausias Kroatijos regionas, kiti – kad jis visai nevertas dėmesio. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, kad Istros pusiasalis labai arti Italijos, Austrijos, Vokietijos. Būtent čia ir traukia didžiausios turistų masės. Čia yra didžiuliai viešbučių kompleksai, patys didžiausi kempingai. Beje, susidarė įspūdis, kad privataus sektoriaus pasiūlymų šiame regione mažiausiai. Prisipažinsiu, man šis regionas patinka mažiausiai. Na, čia jūra bus ne tokia skaidri, kaip piečiau. Čia maža salų, todėl jūra bus „tikresnė“, su bangomis. Čia tikrai dideli turistų srautai. Bet vis tik Rovinj miestelis, esantis šiame pusiasalyje, mane iš visų Kroatijos miestų sužavėjo labiausiai. Pasiryžusiems čia apsistoti rekomenduočiau apsistoti kempinguose. Čia jie dideli, siūlantys įvairiausią servisą. Visai smagu būna pagyventi ir tokiame, juolab nuošalią ir mažai žmonių turinčią vietą čia rasti sunku. Galima ir visai smagu apsistoti ir Krk saloje. Tik jos didžiausias trūkumas – tiltas į žemyną. Jis mokamas ir ten dažnai susidaro kamščiai. Bet, norintiems tik poilsio prie jūros, Krk sala bus puikus pasirinkimas. Poilsiautojams gali patikti ir Cres sala, arba ją pervažiavus – Lošinj salos. Atostogaujantiems čia reikia aplankyti jau anksčiau paminėtą Rovinj miestelį, įdomus Poreč miestelis. Labai reklamuojamas Pula miestas, bet ten be amfiteatro daugiau pamatyti nelabai ką yra. Iš dažno miestelio organizuojamos ekskursijos ir į Veneciją. Kas ten nebuvęs, puiki proga aplankyti. Norintiems ir kalnų, reikia pavažiuoti piečiau iki Senj. Čia jau nebe pusiasalis. O šalia esantys Šiauriniai Velebitai yra puiki vieta pavaikščioti po kalnus.

 

 

 

 

Vidurio Kroatija
Šį sąlyginį rajoną nubrėžiau nuo Zadaro iki Makarskos. Tai labai didelis regionas ir čia turbūt geriausia vieta atostogauti. Nakvynės tikriausiai reiktų ieškoti nuo Splito iki Makarskos. Būtent čia susikoncentravę dauguma lankytinų objektų. Makarskos regionas irgi labai populiarus tarp turistų. Čia daugiausiai poilsiauja atskridę lėktuvu iki Splito. Mėgstantiems nuošalesnį poilsį rekomenduočiau Hvar salą. Čia bus nuostabūs Hvar ir Stary Grad miesteliai, neypatingai pilni turistų. Šalia esanti Brač sala garsėja savo paplūdimiais. Žemyninėje dalyje tikrai bus ką pamatyti. Pradedant nuo Zadaro, kuriame galima rasti grojančius jūros vargonus, toliau seka UNESCO sąrašuose esantys Šibenik ir Trogir miesteliai. Splitas, su savo įspūdingais Diokletiano rūmais. Mažai Plitvicai nusileidžiantis Krk nacionalinis parkas (be to, šiuose kriokliuose galima maudytis). Norintiems ekstremalesnių pramogų – raftingas Cetinos upėje (geriausiai rezervuoti Omiš miestelyje). Galų gale jau ir iki Dubrovniko netoli, per vieną dieną galima suvažinėti. Šį regioną rekomenduočiau tiems, kuriems nepatinka vien būti prie jūros, o norisi pamatyti daugiau.

 

 

 

 

Pietų Kroatija
Poilsiui aš rinkčiausi būtent šį regioną. Taip, jis toli. Bet gal būt dėl to čia ir mažiausiai turistų (aišku, neskaitant Dubrovniko), čia daug mažų, bet labai jaukių kempingų. Norintiems ramaus poilsio prie jūros palapinėje, drąsiai rekomenduoju Pelješac pusiasalį. Čia jausitės beveik kaip saloje, bet jūsų neribos keltų grafikas ir užimtumas. Mėgstantiems jėgos aitvarus ar burlentes, Komino upės žiotyse yra tokių mėgėjų centras. Norintiems pamatyti – didžiausias traukos centras, be abejo, yra Dubrovnikas. Jam pilnai užteks ir dienos, o nakvynės kainos artėjant prie jo tik didėja. Iš čia netoli ir Mostaras Bosnijoje Hercegovinoje. Čia apsilankyti irgi verta.

 

 

Gerų kelionių!